Mūsų vertybių veidrodis
Daugelį šis unikalus eksperimentas šokiravo (tame tarpe ir mane). Jis parodė, ko vertos mūsų vertybės, kas yra snobizmas ir ar menas be rėmų yra vertingas. 8 ryto, viename judriausių Vašingtono metro, vienas geriausių ir brangiausiai apmokamų (nuo 1000 dol./min.) pasaulio smuiko virtuozų Joshua Bellas, užsitraukęs ant akių beisbolo kepuraitę, Stradivarijaus smuiku (3,5 mln. dol.) 43 min. griežė ypač sudėtingus, reto grožio kūrinius. Pro šalį per tą laiką praėjo 1097 žmonės ir tik viena moteris stabtelėjo pasiklausyti ilgėliau, o per 43 min. praeiviai muzikantui paaukojo...32,17 dol. Po kelių dienų J.Bellas išskrido atsiimti Avery Fisher premijos, skiriamos geriausiam metų muzikantui ...Rekomenduoju perskaityti visą straipsnį. Beje, įdomu į šią istoriją pažvelgti ir VEKS šviesoje.
Komentarai
jei as skubeciau i susitikima, tai ten galetu groti, kad ir visas orkestras. as tiesiog netureciau tam laiko. ir cia netinka tas posakis, kad graziems dalykams laiko visada turetume atrasti.
"...parodė, ko vertos mūsų vertybės..." - aha, tikrai, kur gi ne >> "...vienas geriausių ir brangiausiai apmokamų (nuo 1000 dol./min.) pasaulio smuiko virtuozų..." >> kadangi brangiausiai apmokamų, tai savaime labai vertingas? Puh-lease! O jeigu virtuoziškai groja koks nors nouneimas - tai normalu jo nepastebėti?
"...Stradivarijaus smuiku (3,5 mln. dol.)..." - taip, SVARBIAUSIA kad kainuoja 3,5 mln. dol. Be jokios abejonės.
Na, ir "...8 ryto, viename judriausių Vašingtono metro..." žmonės paprastai neturi ką veikti ir stumdo savo laisvą laiką, o ne skuba į darbą (uždirbinėti 1000 dol./min.), kad galėtų/turėtų kada sustoti ir pasiklausyti.
Puiki eksperimentatorių strategija ir efektyvi logistika...
Absurdiškas eksperimentas vertybių (ne)buvimo įrodinėjimui - epic fail.
Tiesą sakant, jis įrodo priešingą dalyką - kad tokie eksperimentatoriai ir "pasibaisėjusi" kultūrinėmis (ne)vertybėmis publika yra nutolę nuo tikrų vertybių atitinkamu sąskaitos banke piniginiu dydžiu.
Išvada - kvailiausias yra tas kas davė smuiką į gatvę.
net jeigu ir laikas kitas būtų (pvz vakare, kai niekas niekur neskuba) rezultatas būtų tas pats. vistiek visi kažkur skubėtų ir nieko aplinkui nematytų.
laiko porai minučių stabtelėti visada atsiranda. juk jei jus gatvėje kažkas ko nors paklausia jūs neatstumiate jo, o ramiai paaiškinate kaip ir kur, visiškai nekreipdami dėmesio į tai kiek laiko prarandate. taip ir čia atsirado žmonių, kurie atkreipė dėmesį į muziką ir ramiai paklausė (kelias minutes, bet...).
eksperimento bėda yra tai, be ko pačio eksperimento ir nebūtų - žvaigždė ir instrumentas, juk eilinis gatvės muzikantas, su papraščiausiu intrumentėliu, kad ir kaip gerai grotų, nieko neįrodytų. tačiau šiuolaikinė materialioji karta visame tame tiek ir tepamatė - stradivarijaus smuiką ir tai kad jei jie eitų pro šalį ir būtų turėję laiko, būtų pažinę muzikantą, instrumentą, ir sustoję bei paklausę ir taip sutaupę 100 baksų.
Tai kad egzistuoja snobizmas ir greiti gyvenimo tempai niekas neneigia, bet tokie eksperimentai nekas daugiau nei eilinė demagogija, ir gaila žiūrėt, kad ant tokių triukų pasimauna ir mūsų aukščiausių švietimo institucijų atstovai.