"Kada tik keliu važiavau pro..."

Jei Maironis dabar pasivažinėtų po Lietuvą, jis nebeverktų, o kristų, gavęs apopleksiją. Grįždami iš VDA Nidos meno kolonijos atidarymo (foto čia), užsukome į Panemunės pilį ir Belvederio dvarą


Dvarą 2005 m. už 1.2 Mln Lt nusipirko Stanislovas Lapeika (UAB "Vadybos klinika" konsultantas). Rūmus 1830 m. pastatė Kazimieras Burba, manoma, kad rūmų architektas buvo italas Pjeras de Rosis. O vaizdelis, kurį pamatėme – štai toks. Atvirai pasakius, perskaitę lentos užrašą kritome iš juoko, nors apskritai reikėjo verkti (1922-1925 m. dvaro rūmuose veikė žemės ūkio ir pienininkystės mokykla, nuo 1944 m. - pienininkystės technikumas, o 1961 m. įsteigtas žemės ūkio technikumas.). Klasicistinių rūmų stovis tragiškas.


Foto A.Lisauskienė.

Komentarai

kisielius sakė…
jo, kai ką senatvė kerta negailestingai
Edvardas sakė…
Graži ta meno kolonija, tikrai.

Atminimo lenta super.
Anonimiškas sakė…
stovis rumu liudnokas. yra teke po ji visa palandzioti, tikrai puikus objektas buvo. o atminimo lenta normali. siaip ar taip pastato istorijos dalis, kodel is jos reiketu juoktis?
Anonimiškas sakė…
gal kad zodis perkeltas su klaida, ir kad apskritai tokioje lentoje kelti nevertetu, nes cia ne popieriaus lapas
Anonimiškas sakė…
Nežinau, kokios taisyklės buvo 1985m., bet pagal dabartines Lietuvių kalbos taisykles galima kelti bet kur ir bet kaip, nors ir vieną raidę, jei norisi.
Vaida sakė…
Pagrindinė kėlimo taisyklė - kelti skiemenimis, daugiau žr. VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490; 2004, 81-2930; 2006, 107-4086) 1.5 punkte arba skyriuje Nutarimai, Rašyba. Kur susiduria kelios priebalsės, iš jų į kitą eilutę keliama tik paskutinioji. Priešdėliai keliami nuo šaknies, bet patys neskaidomi. Tačiau skaidant žodžius skiemenimis, priebalsiai vargu ar išsidėsto skiemenų ribose. J. Tarvydas nurodo, kad žodžius skiemenimis galima skirstyti ir kitaip. negu to reikalauja kėlimo taisyklės, pvz., pars-kri-sti vietoj par-skris-ti. Su šiuo žodžių skirstymu galima ir nesutikti, tačiau jis parodo, kad yra ir kitoks skiemenų išskirstymas. Dar G. Ostermejeris savo 1791m. gramatikoje rašė, kad dauguma lietuvių kalbos skiemenų yra atviri, t.y. baigiasi balsiu, o priebalsis ar priebalsių junginys pridara kitam skiemeniui. K. Būga pažymėjo, kad Dusetose skiemenys yra atviri, o Mažosios Lietuvos lietuviai skiemenis sudaro vokiečių pavyzdžiu, t.y. kirčio vieta nulemia skiemens pobūdį: sa-pnas, sap-nuo-ti, na-ktį, nak-tis.

Populiarūs įrašai