Atviras, bet ne kiauras

Mano abejonės, kad neįvyks Kauno prekės ženklo logotipo konkursas, nepasitvirtino, tad sveikinu konkurso nugalėtoją RA "Love" (drįsčiau net lažintis, kad projekto dizaineris buvo Gediminas Saulis)! 


Prisipažinsiu – nustebau, kad vertinimo komisija (ir balsavę internetu kauniečiai, nors iš šių FB pasisakymų to nepasakytum) išrinko nugalėtoju sakyčiau protestantišką savo minimalizmu, elegantišką ir be "kvarbatkų" projektą. Kaunui tai nebūdinga. Elegantiškas šriftas, elegantiškai sužaista aukso pjūvio korta.


Pamačius visą projektą ir jo apimtį (36 psl., žinant, kad už pirmą vietą skirta tik 5000 Lt), abejonių nekyla, kad  prie jo plušėjo nemaža komanda ir projektas vertas būti pirmu.


Tačiau su viena sąlyga – tik tuo atveju, jei "K" raidė perteiks siūlomą konceptą "atviras" ir joje visada matysis kokia nors Kauno foto. Priešingu atveju vienspalvė "K" taps tik banalia, nieko nesakančia raide, lydima nesuprantamo šūkio (kaip kad atrodė internetinio balsavimo kontekste). Priežastis, kodėl ganėtinai retai logotipuose matomos fotografijos yra grynai techninė, tokių logotipų naudojimas iš užsakovo reikalauja nemažai techninių įgūdžių. Be to, sunkiai įsivaizduoju, kaip bus naudojami lauko plakatai su išpjautom ženklo vietoje kiaurymėm. Techniškai įgyvendinti tai nepigu, o ir dėl oro sąlygų/vandalizmo neilgaamžiška. Panašu, kad tai taip ir liks tik patrauklia idėja popieriuje. Kai kuriose situacijose "atvirumo" koncepcija su išpjautom raidėm atrodo gana keistai, kaip antai pavyzdžiuose ant sienų, ant tilto, kur per "K" kiaurymę nematyti nieko žavaus (siena?) :)


Šiek tiek kritikos. Žydra spalva sunkiai asocijuojasi su Kaunu (gali prilipti ir pravardė - "žydrųjų miestas"). Permatomumo idėja nėra nauja brandingo dizaine, tačiau tai tikrai nesumenkina šio projekto kokybės. 


Berods pirmą kartą tipografijos permatomumo konceptą pamačiau savo dėstyjo Pippo Lionni paskaitoje, kuomet 90-ųjų pradžioje mokiausi "L'Ecole supérieure de création industrielle". Su šia idėja jo tuometinė studija "Integral Concept" 1989 m. buvo laimėjusi Prancūzijos Kultūros ministerijos identiteto kūrimo konkursą. Tikiu, kad "Love" komanda šio projekto nematė, nes idėjos išties sklando ore. Panašia koncepcija, beje, save pristato ir Juodkalnijos turizmo biuras.

Studijos "Chermayeff and Geismar" 2011 m. sukurtas "Half the Sky" media projekto logotipas

Šūkiai paprastai keičiami greičiau nei logotipai. Šiame projekte jie vienas be kito negali ir keitimas neįmanomas, nes pakeitus šūkį, ženklas nebeteks prasmės.


Miesto išskirtinumo šūkyje kaip ir nėra - uždarų miestų net Rusijoje nebeliko, o kad Kaunas atviras naujovėms (t.y. progresyvus) – tuo labai abejočiau (čia susiduriame su atveju, kai norai pralenkia realybę ir tampa neįtikinami). Šūkis man pasirodė silpniausia projekto vieta, be to, mažame mastelyje dėl ypač plono šrifto jis praktiškai neperskaitomas.


Organizatorių norai sujungti turizmui ir verslo investicijoms pritraukti skirtą ženklą buvo pasmerkti iš anksto. Keista, kad šis norų tandemas paranojiškai persekioja daugumą Lietuvos geografinės vietovės brandingo konkursų (taip buvo ir su Lietuvos prekės ženklo konkursu). Šiuo atveju tūlas užsienio verslininkas iš ženklo turėtų susidaryti gerą įspūdį apie miestą, o štai turistą jis vargiai ar motyvuos ("atviras" - ne išskirtinumas). 


Pabaigai pastebėjimas dėl balsavimų internete - kaip galima balsuoti už kompleksišką ir daugiaplanį projektą, kai rodoma tik viena jo detalė, visiškai neatspindinti viso projekto mastelio? Tai tas pats, kaip iš fotografijų rinkti galingiausią automobilį.


Tačiau jei užsakovas nori kažko išties originalaus rezultato, jis turi turėti ir normalų biudžetą ir gerą organizacinį komitetą, būti padaręs visus namų darbus ir tiksliai žinoti kokių tikslų siekia. Kaip kuriant Nordkyn vietovės identitetą Norvegijoje.