Apie kontrastą

Nenustoju stebėtis lietuviškom pakuotėm – informacija jose sunkiai įskaitoma, o brandų pavadinimai – bene svarbiausias pakuotės elementas – "užmuilinti". Ir tokios pakuotės ne išimtys, o veikiau vis dar nacionalinis mūsų dizaino bruožas. O juk kontrastas yra pirmasis ir stipriausias dizaino įrankis. O juk gerų pavyzdžių, rodos, kiekvienoje parduotuvėje apstu, bet ne, pasistengsim ir padarysim...blogai. Kur problema? Dizaineriuose? Vadybininkuose? Direktoriuose? O gal tiesiog mūsų vartotojas toks specifinis, kad mėgsta tai, kas labai labai neaišku?

Komentarai

Albertas sakė…
Bet tai Jusu paties pavyzdziuose, daug „ryskaus brando“: Galinta, Kelmes pienas, Tindi, Delicat, TEO, Kedainiu...
Kaip ir antroje yra pavyzdziu, kai logas palyginti nedidelis – „Heinz“ uzima maziau ploto nei „Baked Beans“,
Dizainologija sakė…
Ryškūs??? Kad jie vos įskaitomi! Matau vienintelį kontrastu išskirtą žodį - "PIENAS" (bet ne "Kelmės"). Deja, visur kitur - "dumblas".
Erikas sakė…
Robertai, didžiausia problema taupyme... Taupo pinigus... Taupo pinigus laiko sąskaita... Taupo pinigus dizainerio sąskaita... Taupo pinigus spaudos sąskaita (didžiosios dalies rimtų pakuočių spauda daroma keliom papildomom saplvom, darbai 5-7 spalvų, kartais visos iš jų pantoninės)...
Unknown sakė…
Kad čia ne spalvų kiekyje esmė. Kontrastui pakaktų ir dviejų. Mano manymu, didžiausia problema yra dizainerio darbo etikoje bei profesionalume, tai viena. Antra - visuomenės, ypač verslo segmento dizaino edukacija. Kartais tiesiog rankos nusvyra pamačius vieną ar kitą darbą žmonių, manančių, jog gali atstovauti dizaino profesijai. Štai, kad ir šios dienos radinys: Valstybinės archyvų sistemos viešinimo ženklo konkursas: http://www.archyvai.lt/lt/konkursas/renkamas-valstybines-archyvu-mkm3.html Taip ir norėtųsi, daugumai ten pateikusių darbus, asmeniškai įteikti šią nuorodą: http://designprofessionalism.com
Dizainologija sakė…
Ačiū už naudingą nuorodą. Apie šį konkursą negirdėjau. Labai charakteringas prizas - 500 Lt. Įdomu. ką klerkai tikisi gauti už tokią sumą ir kaip jie įsivaizduoja profesionalo darbo procesą? Galiu jiems papasakoti:
1. X valandų tyrimas (kad ko nors nesukurti panašaus į egzistuojančius ženklus ir Lietuva nerėktų "plagiaaatas" bei peržvelgti kaip panašios institucijos sprendžia komunikavimo problemą);
2. X valandų eskizavimas popieriuje ieškant idėjų;
3. X valandų tinkamo šrifto paieškos IR JO PIRKIMAS;
4. X valandų išbaigimas kompiuteryje.
Viso: minimum 24 val. 500 Lt : 24 val. = 20 Lt / valanda. Va taip va, mielieji mūsų darbą vertina valstybės tarnautojai. Per tiek laiko prie Aušros vartų iš aukų daugiau surinktum...
Erikas sakė…
Aš ir nesakiau, kad vien tik spalvų kiekyje esmė, parašiau tris teiginius iš kurių spalvos paskutinis :) Ir vis tik aš pasiliksiu prie to, kad kaltas užsakovas. Juk, kalbama apie pakuotes, tai ne viešasis sektorius, dažnai ypač didelės kompanijos dizainerius renkasi labai atidžiai. Tačiau, net jei dizaineris pasiūlo kažką originalaus (kontrastingo) tai nebūtinai bus pasirinkta. Sutinku su visuomenės edukacijos poreikiu.
Algimantas Jočys sakė…
Labai taiklus postas.
Lietuviškos pakuotės kraupumas ir bukumas liūdina.
Tiesą pasakius ir aukščiau pateiktos užsienietiškos pakuotės ne stebuklas, palyginus su Marks & Spenceriu ;)

Mano patirtis bendraujant su klientais tokia:
1. Jei klientas gamybininkas - projektui reikės 30% daugiau laiko ir rezultatai greičiausiai nedžiugins.

2. Jei klientas gamybininkas ir neturi rinkodaros skyriaus - projektui reikės 100% daugiau laiko ir rezultatai greičiausiai nedžiugins.

3. Jei dizaino klausimus iš kliento pusės vienasmeniškai sprendžia generalinis (su kuriuo tiesiai pabendraut negali, o vadybinikas bijo jam prieštaraut) - rezultatas tikrai nedžiugins.

4. Jei dizaino klausimus sprendžia visi administracijos darbuotojai (pvz. 20 snukių) - projektas bus begalinis, rezultatai tikrai nedžiugins.

Yra puikių lietuviškos pakuotės pavyzdžių: Vilkyškių (ypač senoji), Rasa ir kt.
Bet bendra masė yra klampumynas, su savo paniatkėm: aš žinau kaip gamint, įmonei visai neblogai sekasi, reiškias žinau ir kaip pakuotė turi atrodyt, o dizaineriai... nu jie yra tam, kad mano viziją į kompą įmestų.
Anonimiškas sakė…
Aš esu dar gana jaunas, nors jau baigęs mokslus ir nemažai metų dirbantis grafiniu dizaineriu. Bet kaip lėtai ateina, net man pačiam, suvokimas, kad grafinis dizainas yra kažkas vertingo, o ne tik "vizijos įmetimas į kompą" arba WOW efekto sukūrimas, naudojantis įvairiais madingais vaizdiniais efektais.

Dažnai užsakovas, jei jis yra vyresnio amžiaus, net geriau už mane suvokia dizaino vertę. Nes jis turi patirtį - ankščiau yra dirbęs su prastais dizaineriais ir supranta, kad prastas dizainas labai brangiai kainuoja.

Dar kartą pakartoju stebėtiną dalyką: Nors jau daugelį metų dirbu grafiniu dizaineriu, stengiuosi pateikti kuo geresnę kokybę, edukuoti klientą, tačiau net pats tinkamai nesuvokiu dizaino vertės ir funkcijos. Ko gi tada tikėtis iš kliento. Toks klaidingas grafinio dizaino vertinimas kyla iš įvairių klaidingų įsitikinimų, kuriuos esame pasigavę savo aplinkoje. Ir ypač šiais laikais, kai kiekvienas moka fotošopinti, o fotošopintojas ir grafinis dizaineris - argi tai du skirtingi dalykai? :)

Grafinis dizainas iš esmės yra apie sprendimus. Kiekvienas sprendimas turi būti gerai ir jautriai apgalvotas, kylantis iš kliento poreikių ir padedantis pasiekti kliento veiklos tikslus. Originalus, kūrybiškas. Ir dar daug įvairių kriterijų, kurie labai sunkiai apibrėžiami. Sunku šioje srityje atrasti objektyvumą. Pati sritis gili ir kuo daugiau tame praleidžiu, tuo geriau pradedu jausti dalykus ir geresnius sprendimus priimu.

Grafinis dizainas susideda iš daug, sunkiai apčiuopiamų ir sunkiai pamatuojamų dalykų. Ir labai lengva tame pasimesti, apsigauti. Todėl sukurti gerą dizainą yra labai sudėtinga. Bet tuo pačiu labai sudėtinga ir atskirti gerą dizainą, suvokti jo vertę, nes labai daug nežinomųjų, abstrakčių, sunkiai suprantamų dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo apgaulingai paprasti.
Anonimiškas sakė…
uždėkit ornamentus!
Arunas sakė…
Tendencingas postas: va, kaip pas mus Lietuvoje š, o pas juos ten užsienyje ne š. Nereikia lia lia. Yra ir gerų pavyzdžių. Tik jie čia nepaviešinti.
Katia sakė…
Blogybe tame, kad tokios pakuotes RIMTAI jiems PATINKA.

Populiarūs įrašai