Interviu Nr. 5 – Antanas Jonušas

 Antanas Jonušas į grafinio dizaino ir ženklodaros verslą įsiliejo iškart po studijų VDA, 1995 m. Iki 2007 metų dirbo kūrybos vadovu reklamos agentūroje "Lukrecija" (dabar "Lukrecija BBDO"). 2009 m. įkūrė savo dizaino studiją "Brandworks". Tarp jo sukurtų darbų – gerai žinomi prekiniai ženklai "Omnitel" (baigiamasis VDA bakalauro darbas, gyvavo iki 2011 m.), "Vichy vandens parkas", "Cityservice", "Sanitas", "Ozas".

Kaip atrodo tipinė dizainerio/kūrybos vadovo/direktoriaus Antano Jonušo darbo diena?
08.30 Mac Book Pro–Mail–Reminders–Notes–Pages–Kyocera–iPhone–iTunes
10.00 Google Docs–Reminders–iMac_1–Adobe–iMac_2–Adobe–Reminders
12.00 Safari (15min, adme, bloomberg...)
13.00 -
14.00 Butterfly (stalo tenisas)
14.30 Mac Book Pro–Wacom Intuos–Adobe
15.30 Google Docs–Reminders–iMac–Adobe–iMac–Adobe–Reminders–iPhone
18.00 Citroën

Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Laiku išeiti namo.

Koks tavo idealus klientas?
Toks dar neatėjo:) Tačiau yra puikiai organizuotų klientų, žinančių ir mokančių suformuluoti savo tikslus ir lūkesčius kūrybiniams žmonėms. Tokius klientus labai vertiname. Jie mus taip pat. Tiesa, neretai atsitinka taip, kad klientas nori "kažko tokio...". Tokiu atveju atsakomybę už tikslų suformulavimą prisiimame sau. Jei tai atitinka kliento viziją, atsiranda glaudus ryšys, pasitikėjimas ir supratimas tolimesniuose projektuose.

Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Padeda pozityvus mąstymas, kolegų kritika, aplinkos pakeitimas. Esant galimybei, keliauju. Ir nelabai svarbu kur. Svarbu pakeisti aplinką. Kalbant apie kūrybinį procesą taip pat labai svarbu laiku stabtelti, pažiūrėti "iš šono", įvertinti situaciją, identifikuoti ar judama teisinga kryptimi. Svarbu nebijoti bet kuriame etape "užmaišyti dažus iš naujo". Kartais nevalingai apie tai pamiršti ir tai, be abejo, trukdo.

Kaip tau gimsta idėjos?
Nieko originalaus - įkvėpimo semiuosi iš gyvenimo, draugų, kelionių, knygų  :) Kažkada pamatytas ar išgirstas situacijas kurias galima transformuoti į kūrybines idėjas bandžiau grupuoti ir tvarkingai dėti į "stalčiukus". Neabejotinai, kiekvienas kūrybinis projektas reikalauja specifinio požiūrio kampo, tačiau tai, kas nugulė giliai tuose stalčiuose, kartais labai praverčia.

Kaip (ar) per paskutinius 20 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Kas tikrai nekito, tai dėmesys detalėms. Manau, kad vizualinės kūrybos erdvėje tai yra labai svarbu. Formuojant vientisą stilių visus galim apregti vienodai "gražiai". Tačiau visuomet reikalingas unikalus akcentas, detalė, kuri jus išskirs iš kitų. O kalbant apie laikmečio vėjus tai nesu labai prie jų prisirišęs, tačiau suvokiu, kad tendencijų ignoruoti negalima, ir tai reiktų suvokti kaip atsinaujinimo, perėjimo į tobulesnio lygmens etapą.

Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo studijos (ar savo) įvaizdžio formavimu?
Taip. Kūrybinių industrijų esmė yra tokia, kad laikas nuo laiko klientams reikia keisti kūrybininkus, o kūrybininkams klientus. Tai normalus procesas. Kitaip sąstingis yra neišvengiamas. Didžiausia kūrybos agentūrų klaida yra "prisilipdymas visam gyvenimui" prie vieno kliento. Taip, tai garantuoja stabilias pajamas, bet tolimesnėje perpektyvoje tai veda į aklavietę. Kalbant apie savo, kaip kūrybinės agentūros įvaizdį, į tai investuojama tik tiek, kad naujas klientas galėtų aiškiai susidaryti nuomonę apie mūsų darbo principus ir atliktų darbų kokybę. Jei šie aspektai sudomina potencialų klientą, toliau kalbame "gyvai".

Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Funkciniai + estetiniai reikalavimai.

Kaip vertini šiandieninę g/dizaino situaciją Lietuvoje - dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?

Nėra gausu, tačiau tikrai atsiranda gerų dizaino sprendimų viešosios komunikacijos erdvėje. Tikiuosi, kad ir toliau ši tendencija išlaikys teigiamą kryptį.

Ar turi šriftų-favoritų? :)

Į panašų klausimą "kokia spalva tau gražiausia" atsakau, kad visos spalvos gražios. Svarbu kur ir kaip jos naudojamos, koks derinys esamoje situacijoje labiausiai atskleižia minties esmę. Kalbant apie šriftus situacija panaši, tik čia įsijungia dar daugiau vertinimo kriterijų. Štai dabar rašau "Notes" naudodamas "NoteWorthy" šriftą ir, tiesą sakant, nejaučiu diskomforto (kolegos dizaineriai už tokius žodžius mane turėtų kirviu sukapoti :). Bet tai yra tiesiog užrašai. Kalbant apie logotipų kūrimą, šriftas neretai "neša" didžiausią svorį. Keletas principinių taškų:
1. Šrifto charakteris turi išryškinti pagrindinius prekės ženklo komunikacijos aspektus.
2. Šrifto plastikoje visuomet būtina ieškoti originalių detalių, kurios formuotų unikalų kompozicijos charakterį.
3. Skaitomumas niekada neturi būti aukojamas dėl originalumo.

Ką darytum kitaip savo dizainerio kelyje?
Jei atvirai, šis klausimas šiuo metu man neįveikiamas :)

Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Technologinis komunikacijos kanalų virsmas ir ekonominė krizė, be abejo :)

Ačiū, Antanai.


Bendraautorė - Giedrė Lisauskaitė

Bendraautorė - Giedrė Lisauskaitė




"Siemens" arenos vidaus dekoras (bendraautorius - Edvinas Binderis)

Komentarai

Populiarūs įrašai