Interviu Nr. 6 – Dalius Simanavičius

Dalius Simanavičius į ženklodaros ir grafinio dizaino kūrėjų gretas įsiliejo 1996 m., po studijų VGTU. Penkis metus darbavosi RA "DDB Vilnius" kūrybos skyriuje, o 2006 m. nusprendė pasukti laisvai samdomo identiteto ir prekių ženklų dizainerio keliu. Žingsnis, kurio Dalius nesigaili.

Kaip atrodo tipinė dizainerio Daliaus Simanavičiaus darbo diena?
Visų pirma, ta diena turi prasidėti ne anksčiau kaip 9 valandą. Niekada nesikeliu anksčiau. Prabudęs lėtai ir su pasimėgavimu (vis dar nenustoja šildyti mintis, kad šiuo metu daugelis jau dūzgia pilnuose šurmulinguose ofisuose, atsikankinę rytiniuose kamščiuose, yra šokdinami visokių savo viršininkų ir t.t… :)) geriu kavą ir skaitau rytinį laikraštį. Ramiai, neskubant, žiūrint pro langą į šimtametį ažuolą… :))

Prie kompo sėdu visada apie 10 val. – turiu kelis pastovius klientus, kuriems dėl įvairovės ir prasiblaškymo darau visokio lygio, kaip aš vadinu, „einamuosius darbus“. Kartais jie erzina, bet šiaip manau, kad kuriant visada yra gerai neužsiciklinti vien savo pagrindinėje veikloje (mano atveju – prekinių ženklų ir logotipų kūrime) – visada labai sveika pasimankštinti ir kitur, o tai mano atveju – į vairūs grafiniai, reklaminio apipavidalinimo darbai. Dar, tiesa, turiu kelis klientus, kuriems laikas nuo laiko darau pakuočių dizainą.

Iš principo tipinių darbo dienų kaip ir nebūna – man kiekviena diena savotiškai kitokia. Na, be abejo, yra kažkokių nusistovėjusiu ritmo dalykų, tokių kaip – kada pradedi, kada pietauji, ką darai pirmoje dienos pusėje, ką vakare, tačiau reziumuojant galima pasakyti, kad darbo dienos yra nevarginančios (aišku būna, kad tenka paplušėti iki išnaktų, bet tai pasitaiko retai), teikiančios pasitenkinimą tuo, ką darai ir pasitenkinimą nuo to, kad gali daryti, ką tik nori ir kada tik nori, o gali nedirbti tą diena visai – kartais darau ir taip. 

Nesenai radau ir įsidiegiau programą, leidžiančią gana tiksliai suskaičiuoti, kiek laiko, su kokiomis programomis ir ties kokiais failais buvo dirbta – toks tikslus tavo laiko registratorius. Po mėnesio pažiūrėjęs ataskaitą nustebau, kad… tikro techninio darbo kompu per dieną susidaro ne tiek jau ir daug – tikrai mažiau nei 8 valandos. Nustebau, nes atrodo, kad daugiau, bet pagalvojęs supratau, kad gana daug laiko užima tiesiog galvojimas, eskizavimas ranka, naršymas internete kasdien peržiūrint užsiprenumeruotas naujienas ir pan.

Kas tau sunkiausia tavo darbe? 
Geras klausimas… Iš principo kaip ir nėra sunkių dalykų. Anksčiau labai erzindavo visi, kurie tau nurodinėdavo, ką ir kaip turi daryti. Turiu minty laikotarpį, kai visą dešimtmetį teko dirbti reklamos firmose ir agentūrose, ir būdavo labai sunku keltis anksti ryte. Dabar gi, jau septintaisiais savo laisvo darbo grafiko metais galiu atvirai pasakyti, kad didelių sunkumų tikrai nėra:) 

Koks tavo idealus klientas?
Idealus klientas – tas, kuris pats yra kūrybingas savo srityje. Paprastai tokie supranta, kodėl į tave kreipiasi ir ko iš tavęs nori, kuriems tikrai reikia to, ką tu gali jiems duoti. Man svarbiausia yra tarpusavio pasitikėjimas – tik tuomet gimsta geri darbai. Kartą yra buvę, kai pačio pirmo pokalbio su klientu metu gavau klausimą (kalbėjome apie salygas, terminus, kūrimo eigą): „O kas bus jei jums nepavyks, jei mums nepatiks visi jūsų pasiūlyti variantai?“ Atsakiau, kad jei jie taip galvoja ir save jau dabar užsiprogramuoja tokiems dalykams, tuomet ką bepasiūlyčiau, jiems vis tiek bus blogai. Atsisakiau to projekto. Ir neprašoviau – tai vyko prieš kelis metus, o štai praeitą savaitę mieste buvau šalia jų biuro-parduotuvės – iki šiol jie neturi jokio ženklo, veiklą vykdo tiesiog juodu ant balto užsirašę dviejų žodžių pavadinimą…

Taigi idealus klientas yra savimi pasitikintis, pasitikintis tavimi kaip specialistu, leidžiantis tau eksperimentuoti, nesiderantis dėl kainos. Tas, kuris niekada nesako: „Mes tikrai žinome, kaip geriau“.

Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Labai padeda kelionės, išvažiavimai kažkur kitur, kur gali pamatyti kažką kitokio nei savo aplinkoje. Nesvarbu, ar tai bus modernaus meno muziejus kokiame didmiestyje, ar tiesiog pilna gatvė netvarkingų fasadinių reklamų kur nors kokiame aptriušusiame pietų miestelyje. Manau, svarbiausia yra būti smalsiam ir žingeidžiam. Be abejo, padeda geras poilsis, maistas ir bendrai gera savijauta, pozityvus nusiteikimas.

Trukdo rutina ir nuovargis, užsiciklinimas darant kažką vieną ir tą patį ilgą laiką – kaip jau ir minėjau, mane nuo to saugo keli pastovūs klientai, kuriems darau kitokius grafinio dizaino darbus, na ir, aišku, dar ir tai, kad būnant laisvai samdomu darbuotoju pats turiu daryti ir visai kitokius dalykus, be kurių neišsiversi: tai ir važinėjimas į susitikimus su klientais, spaustuvėmis, ir savo buhalterijos tvarkymas, saskaitų išrašinėjimas, ir ryšio su klientais palaikymas, ir t.t. Kartais burnoju ir galvoju, kad gal gerai būtų pasisamdyti ką nors, kas tai galėtų padaryt už tave, bet po to pagalvoju, kad ne, – tie dalykai visai gerai, jie prablaško. :))

Kaip tau gimsta idėjos?
Čia turiu labai aiškų atsakymą: aš tikrai manau, kad jos negimsta, o ateina iš kažkur kitur, iš kosmoso, eterio, Dievo – kiekvienas tai vadina kitaip. Skirtumas tarp kūrybingo žmogaus ir nekūrybingo yra tik vienas – nekūrybingas negali ar nenori tų ateinančių idėjų ir minčių priimti, o kūrybingas – žino tai ir daro viską, kad tik sureguliuotų save kaip kokį radio bangų imtuvą taip, kad to gėrio į jį ateitų kuo daugiau. 

Man keistai atrodo, kai sakoma: „Sėdžiu, galvoju, gimdau idėjas“… Aš to niekada taip tiesiogiai nedarau. Na, gal kažkiek laiko ir skiriu taip tiesiogiai tam, pasiėmęs lapą popieriaus ir pieštuką, eskizuodamas, bet dažniausia idėjos man ateina kitu metu, kartais labai netikėtai. Dažniausia tam, kad ateitų tos idėjos, man užtenka pradėti nuolat bet neįkyriai apie tai galvoti. Tarkim, gaunu užsakymą logotipui. Tai nereiškia, kad iš karto puolu prie kompo ar prie pieštuko. Užtenka to, kad neįsitempęs vis pagalvoju apie tai, tikiu kad mintis ateis ir neforsuoju. Dažniausiai savaitės begyje tos idėjos pačios ateina – lengvai, be didelio įsitempimo.

Kaip (ar) per paskutinius 10-15 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Be abejo kito. Visų pirma, einant laikui keitiesi pats. Tai kažkiek įtakoja aplinka, technologiniai dalykai. Tačiau tas kitimas nėra revoliucinis. Daugiau evoliucinis ir kaip koks laikui bėgant gerėjantis bręstantis vynas. 

Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo profesinio įvaizdžio formavimu? Ar vystai savo profesinius įgūdžius?
Klientų aktyviai neieškau. Klientai kreipiasi į mane dėl to, kad jiems patinka mano stilius, braižas, pagal tai, ką jie pamato mano porfolio. Kiti – kai mane jiems rekomenduoja mano buvę klientai, esantys patenkinti tuo, ką jiems sukūriau. Manau tai geriausia politika. Ar rūpinuosi savo profesinio įvaizdžio formavimu? Greičiausiai ne.

Dėl profesinių įgūdžių vystymo – ir taip, ir ne. Viena vertus, jie vystosi patys sulig kiekviena diena, tas ypač jaučiasi, kai tenka susidurti su pradedančiaisiais kolegom, bet tai natūralu, tai vadinama patirtimi. Kita vertus, esu smalsus – savo laiku mokiausi ir "Flash" animavimo ir video montavimo, o nesenai pagaliau įvaldžiau šrifto kūrimo programą "FontLab", kas praverčia kasdieniniame darbe. Šiek tiek fotografuoju, tad nebereikia kreiptis pagalbos į kolegas, kai, tarkim, reikia nufotografuoti kokį nedidelį objektą reklamai ir pan.

Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Na, čia labai daug kažko naujo negaliu pasakyti. Manau, svarbiausia – profesionalumas, nebijojimas galvoti nestandartiškai, o jei kalba eina apie prekių ženklus ir logotipus, manau, svarbiausia, kad jie būtų lengvai suprantami ir originalūs, įdomiai, netikėtai, originaliai ir šviežiai perteikiantys po jais slypinčias paslaugas ar produktus.

Kaip vertini šiandieninę g/dizaino situaciją Lietuvoje – dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Bendrai paėmus situacija iš tiesų gerėja. Daug jaunimo pasivažinėja po svietą, pamato daugiau, nei galima pamatyti verdant savose sultyse ir turi noro kurti čia, nors paskutiniu metu ir daugelis išsibėgiojo po kitas šalis laimės ieškodami. Tačiau sakyti, kad visi geriausi yra išvykę iš Lietuvos, negalėčiau – tikrai ne. Žiūrėk, tai ten, tai ten vis nuolat pamatai kažką, kas tikrai pradžiugina akį ir norisi pasakyti: „Nesame tik verkšlentojų ir nevykėlių šalis! LIETUVIAI IRGI GALI!! "

Klientų yra visokių – tai, manau, irgi normalu ir jų visokių visada ir bus. Aš dėl to kažkaip labai nepergyvenu, nes tokie, kurie apskritai nesupranta, kas yra geras logotipas, kam jo reikia ir tuo labiau tokie, kurie kelia klausimą „kodėl taip brangiai kainuoja?“ kažkaip nelabai į mane ir kreipiasi. O jei ir kreipiasi kartais koks, tai didžiausia Dievo dovana esant freelanceriu yra ta, kad pats sprendi, kam dirbti, o kam ne. :)))) Pabaigiant šiuo klausimu, turiu pasakyti, kad situacija šioje srityje per paskutinį dešimtmetį stipriai gerėja visuose baruose. 

Beje, berašydamas prisiminiau dar kai ką… Visgi dar labai prasta situacija yra su valstybinio sektoriaus klientais. Vykdydamas kelis projektus esu susidūręs su visišku neišmanymu, neprofesionalumu, totaliu nesusigaudymu kas ir kodėl, prieš keletą metų daviau sau pažžadą, kurio iki šiol laikausi: jokių užžsakymų iš valstybinių įstaigų. Gal kada nors situacija ir pasikeis, kas žžino.
Ar turi tipografijų/šriftų-favoritų? :)
Turiu. :) O kaip gi be jų? Tačiau nevengiu ir naujų paeškoti, šiaip gan aktyviai domiuosi tipografija – dar nuo studijų VTU (dabar VGTU) laikų – turėjau labai gerą mokytoją, a.a. doc. Vytautą Bačėną, kuris įskiepijo pagarbą ir dėmesį šriftui visam gyvenimui.

Ką darytum kitaip savo - dizainerio - kelyje?
Sunku pasakyti. Kažkada galvojau, kad gaila, kad nesusivokiau, kas man labiausia patinka anksčiau (per vienuolika dizaineriavimo firmose ir agentūrose metų teko save išbandyti visokiose srityse). Turiu omeny identiteto sferą, ženklus, logotipus. Gaila, kad nepasukau freelancerio keliu anksčiau. Tačiau manau, kad tai visai savaiminis dalykas ir tiesiog neįmanoma buvo to padaryti anksčiau, nesukaupus reikalingo patirties bagažo. Apskritai kalbant, jei viską galima būtų atsukti atgal, turbūt norėčiau baigti grafinio dizaino studijas, nes esu baigęs architektūros studijas tuometiniame VTU, tačiau gyvenimas rodo, kad  nebūtinai tam, kad tapti geru grafikos dizaineriu reikia baigti konkrečiai šios srities studijas, nors, aišku, jos nepatrukdytų.

Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Manau, didžiausią įtaką padarė globalizacija ir technologijos. Kitaip ir būti negali. Kiti komunikaciniai reikalavimai, formatai, būdai – tas labai įtakoja.

Ačiū, Daliau.













Komentarai

Anonimiškas sakė…
Ė, o kokia ta programėlė?
Erikas sakė…
Kiek suprantu, aplikacija Time Track Pro Mac'ui.
Jo, ta pati:)) esu mates visokiu sudetingesnių, bet šita man patinka, neideali aišku bet užtenka:)
Justas Remeika sakė…
Labai įdomus interviu, super ir darbai ! Ir ačiū už app'są, reikia ir pačiam išbandyti :)
Ačiū Justai, pradžioj gali pasibandyti nemokama, nes yra paprastas nemokamai ir pro variantas.
Erikas sakė…
Darbai tikrai nerealūs, ypatingai portfelyje :)
Goda sakė…
Pritariu dėl valdiškų įstaigų, man taip pat teko susidurti su įdomiu požiūriu :)
Anonimiškas sakė…
http://25.media.tumblr.com/tumblr_ly009m58721qzas7no1_1280.jpg

Populiarūs įrašai