Interviu Nr. 18 – Rimas Baradinskas

sausio 25, 2013

Interviu Nr. 18 – Rimas Baradinskas

Rimas Baradinskas – vienas iš kelių šiuose interviu kalbintų g/dizainerių, turinčių ~20 m. kūrybinį stažą (1993 m. VDA dizaino absolventas). Dizaineris nėra aktyvus viešojoje erdvėje, tad nenuostabu, kad Rimo tinklalapį prieš kelis metus aptikau visai atsitiktinai, klaidžiodamas internete. Tačiau buvau labai nustebintas, jame pamatęs daugybę žinomų ir svarbiausia – gero dizaino – Lietuvos prekinių ženklų. Pamenu, jog kažkada, pirmą kartą išvydus atnaujintą "Vilpros" logą, labai magėjo sužinoti, kas jo autorius. Dabar autorių žinosite ir jūs.

Kaip atrodo tipinė dizainerio Rimo Baradinsko darbo diena?
Buvau kažkada įsidarbinęs. Padirbau vieną dieną ir supratau, kad geriau važinėti troleibusu, bet būti “laisvu”. Juo “važinėju” iki šiol. Laisvas darbo grafikas neatsiejamas nuo atsakomybės ir įsipareigojimo (kai “pats sau šeiminkas, bet pats ir kvailys”). Būna visko.

Kiekvienos dienos eigą sąlygoja esami darbai, susitikimai ar kiti reikalai. Stengiuosi ją tinkamai susiplanuoti. Darbo diena užtrunka įvairiai, laiko nesu tiksliai susinormavęs, bet tenka ir “tęsėti žodį” - ilgiau pasėdėti. Yra tam tikri dienos tarpsniai palankesni kūrybiniam darbui.

Kas tau sunkiausia tavo darbe?
Ko gero, kad kiekviena situacija dažnai būna kiek kitokia ir reikalauja savito, specifinio sprendimo. Asmeniškai man pats paiešekų procesas nėra lengvas, dažnai net labai sunkus. Nėra lengva suderinti organizacines, vadybines užduotis su kūrybiniais tikslais ir užsibrėžimais.

Koks tavo idealus klientas?
Tokių neieškau ir nesitikiu. Puiku, kai yra tarpusavio supratimas. Visada yra abipusis santykis ir abi pusės viena kitą įtakoja. Stengiuosi gerbti kliento nuomonę ir išklausyti. Puiku, kai yra argumentuota pozicija, kryptingas pageidavimas ar vizija, investicijos supratimas. Tai tik motyvuoja ir pagilina tinkamą užduoties suformulavimą, siekiant bendro tikslo. Kompromisai neišvengiami. Būna, kad baigiasi “visaip”, bet dažniau džiugina, kai pavyksta pozityvus rezultatas.

Kas padeda kūryboje ir kas trukdo?
Visų pirma kryptingas pozityvios vilties puoselėjimas, tikėjimas tuo, ką darai ir rezultato laukimas. Džiugina kitų žmonių pasiekimai, dažnai jie įkvepia ieškojimams. Būna neapibrėžtų išorinių veiksnių teigiamai veikiančių patį nusiteikimą darbui. Net ir nesusiję išgyvenimai padeda į kai ką pažiūrėti atsietai ir tampa pozityviu veiksniu. Trukdo, ko gero, “žmogiškieji” netobulumai. Mėnulio “pilnatys” – retai. Specifinės žinios, jų pritaikymo stygius ir darbo įrankių įvaldymas nuolat apie save primena.

Kaip tau gimsta idėjos?
Iš stebėjimo. Retai, bet būna, kad pirmas poklabis tampa impulsu, atsiranda pirminiai užmanymai, neapibrėžti motyvai. Pradžia – nuo tinkamo užduoties suformulavimo ir bandymo suvokti situaciją. Dalinantis pokalbyje su klientu kai kas pasipildo arba pasikeičia, verčia pažiūrėti naujai. Paieškų krypties aiškus suformulavimas yra vienas iš modelių, skatinančių idėjų atsiradimą. Po to seka racionalesni sprendimai. Mintis ar idėja ateina, kai “kūjis būna pakeltas nuo priekalo”.

Kaip (ar) per paskutinius 15 metų kito tavo estetiniai ir dizaino idealai?
Pirminius estetinius suvokimus, daugiau sąmoningai ar ne, susiformuoji anksčiau. Taip, jie kinta, įtakojami ne vieno veiksnio. Nors yra kriterijai, kurie mažai keičiasi. Turėtų vykti nuolatinis savęs stebėjimas.

Ar vykdai kryptingą naujų klientų paieškos politiką? Ar rūpiniesi savo profesinio įvaizdžio formavimu? Ar vystai savo profesinius įgūdžius?
Šia kryptimi judėjimas kiek stichiškas. Pritrūksta motyvacijos, užgožia kiti aspektai. Bet pilnai pritariu tiems, kurie dirba šia linkme. Įmonės vaizdinio formavimas, tam tikrais atvejais, tolygus savo profesinio įvaizdžio formavimui. Tam reikia sąmoningumo ir kryptingos veiklos.

Kokius keli kriterijus geram dizaino darbui?
Gali būti gražu ar negražu, bet jei yra “sympatico momento”... kartais to užtenka. Idėja reiškiasi per formą. Savitumas. Grafiškumas. Lakoniškumas. Idėjos aiškumas. Technologiškumas.

Kaip vertini šiandieninę g/dizaino situaciją Lietuvoje - dizainerio santykius su užsakovu, dizainerių profesionalumo lygį ir pan.?
Manau yra kuo pasidžiaugti. Tam tikri procesai juda teigiama linkme. Kūrėjų sąmonėjimo procesas įtakoja ir klientų adekvatesnį požiūrį.

Ar turi tipografijų/šriftų-favoritų? :)
Šiuo atveju, kuomet buvo kuriamas nacionalinis šriftas, man tai pasirodė įdomus reiškinys. Jį turi ne viena garbinga valstybė. Per jį atskleidžiama ir formuojama labai specifinė ir subtili tos šalies identiteto savybė. Kažkokių mėgstamiausių šriftų neturiu. Būna, kad tam tikru etapu priimtinesi atrado vieni nei kiti. Gali būti puikus vienas ar kitas "iš savęs", bet turi būti santykis su kažkuo. Pasirinkimą ir nulemia šis santykis.

Ką darytum kitaip savo – dizainerio – kelyje?
Dabartinę situaciją apsprendžia pirminiai pasirinkimai. Ir riboja tam tikros duotybės. Dažnai šį klausimą keliame. Kaip išmokti mokytis? Kaip rasti kelią labirinte? Gal virš jo pakylant? Kad rasti sprendimą, reikalingas viršsprendinys. Tinkamo atsakymo radimas ir bandymas jį įgyvendinti. Būtų ne vienas pasikeitimas. Šiandien matyčiau kaip atvirumą besikečiančiam pasauliui, išlaikant principines nuostatas ir vertybes.

Kas turėjo didžiausios įtakos g/dizainui per paskutinį dešimtmetį?
Vaizdo kultūrai, be abejonės, akivaizdų postūmį suteikė globalūs moksliniai-tecnologiniai pasiekimai. Bet pirminis faktorius, manyčiau, besikeičiantis, tobulėjantis ir evoliucionuojantis žmogaus pasaulio matymas.

Ačiū, Rimai!