Simuliakrai

„Aš gyvenu iliuzijų pasauly, kur ant kiekvieno medžio – saulė“, dar 1986 m. dainavo „Antis“ (daina "3 10 52", J.Mačiukevičiaus eilės).

Simuliakro koncepciją 1980-aisias išplėtojo prancūzų filosofas Jean Baudrillard (Žanas Bodrijaras), kuris simuliakrą apibrėžia kaip „išorinį panašumą ar simuliaciją be turinio esmės“. Visas virtualus pasaulis remiasi simuliakrais. Politika ir vartotojiškumas taip pat remiasi simuliakrais. Mus supanti informacija ir net materialūs objektai yra kopijos, imitacijos kažko, ko mes niekada nepatyrėme kaip originalo. Aš, pvz., nesu matęs gyvos Dalios Grybauskaitės. Tikrovės, vertybių simuliakarai, simuliacijos sudaro didesnę mus supančio pasaulio dalį. O Platonas dar pridėtų, kad tai kopijų kopijos (Olos alegorija).

Štai keletas rinkodarinių simuliakrų. UAB „Palūšio baldai“ gamina baldus vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantiems klientams. „Palūšio baldai“ neeksportuoja ir eksportuoti neketina (nors tinklalapyje rašoma „Mūsų vizija: Patikima kompanija Europoje, garsėjanti lankstumu ir kokybe“). Šią savaitę kompanija keičia pavadinimą iš „Palūšio baldai“ į „Hoffis“ (matyt tai angliškų žodžių „Home“ ir „Office“ junginys). Taigi, naujasis logas skirtas Lietuvai. „Nuspręsta, kad reikia lengviau įsimenamo prekės ženklo“, – pasakoja Vilmantas Andziulevičius, Vilniaus bendrovės „Paliūčio baldai“ direktorius. Šioje citatoje matau rinkodarinę klaidą – logotipas nėra prekės ženklas (jis taip pat tėra prekės ženklo simuliakras), o prekės ženklas nėra logotipas. Metonimijos ir sinekdochos kiša mums pagalius į suvokimo ratus.

Ar tikrai naujojo ženklo reikšmė (signifikato (prasmė)/signifikanto (forma) santykis) taps stipresnė už senąjį ženklą? Man regis "Hoffis" forma perteikia netinkamą prasmę. Šriftas „Broadway“, kurį sukūrė  Morris Fuller Benton 1927 m. perteikia art deco ir „roaring twenties“ epochos estetiką. Kodėl toks pasirinkimas? Juk kompanija įkurta tik 1998 m... Ar ji gamina art deco stiliaus baldus? Ne. Antra vertus, "Hoffis" turi ir vokiško skambesio.

Matau logotipe daug techninių problemų – nesubalansuoti tarpai tarp raidžių (rašmenų sanglauda arba kerningas), nereikalingas juodas FF kontūras, nekontrastinga žalia, kuri prastai matoma ant balto fono. Plonas raidžių kontūras mažame dydyje nebeįžiūrimas. 

Ar angliškas „Home and Office“ užrašas suteiks lietuviams daugiau pasitikėjimo kompanija ar pakels jos reputaciją? Manau tokiais simuliakrais galima siekti įtikinėti labiau save, nei klientus. Visi visus Lietuvoje pažįsta ir žino, kad tuo apvalkalu prisidengia vietiniai. Ne IKEA. Apskritai stebint logotipų kokybę, galima daryti išvadą – kiek verslas svarbus jo savininkui/-ams, toks ir logotipas.

Tinklalapio tekstai nemaloniai išlyginti (rinkimas bloku arba justified), net atgrasu skaityti. Priekaištas TVS, kurį naudojo „TVS projektai“. Be to, baldininkai, kurių metinė apyvarta yra 3,5 mln. Lt, tikrai galėtų įpirkti lituanisto, galinčio sutvarkytų tinklalapio tekstus, paslaugas (kablelis nerašomas, kai jungtukai ir, arba, bei, nei, tiek sujungia dvi vienarūšes sakinio dalis. Po „taip pat“ kablelis dedamas tik tada, kai po jo eina įterpinys ir t.t.).

Dar du pavyzdžiai. „Zlata Praha“ visai ne čekiškas alus, o ukrainietiškas (beje, ant skardinės matoma data "1784" yra monocentriškos Prahos susiformavimo metai, tai, be kita ko, ir "Švyturio" įsteigimo metai :), „La Colvert Cidre“ (ir "Classic", ir "Royal Apple", ir "Naturel") yra kaunietiškas (UAB "Italiana LT“) simuliakras. Lietuviškai tai - "Antino (kitaip – gaigalo) sidras". Tik kodėl "la colvert", jei "le colvert" yra vyr. giminės (ir ką veikia anglų kalboje naudojama apversta kabutė (apverstos kabutės t.b. iš abiejų žodžio ar sakinio pusių) ten, kur turėtų būti apostrofas? Ir apskritai – kam tas apostrofas/kabutė?)? Vienu siekiama sukurti Čekijos iliuziją, su kuria automatiškai susietume produkto kokybę, kitu atveju – Prancūzijos.

Taigi, gyvename "iliuzijų pasauly, kur ant kiekvieno medžio – saulė, kur prie kiekvieno tako – gėlės, kur už kiekvieno slenksčio – gėris". Gal taip ir lengviau.