Branda vs vaikystė: 5 prieš 5

Mūsų funkcionieriai (alias valdininkai) fantazijos stoką (išmoningumą) visuomet dangsto pinigų trūkumų. Bet iš tiesų jie puikiai suvokia, kad ne piniguose esmė. Valdininko kredo – būti mažesniu už žolę, tylesniu už vandenį. Būti mažyčiu, niekam nekliūnančiu sraigteliu. O iš tiesų ta baimė yra jų pačių nusiaustas kokonas, patogus jiems, bet trukdantis visuomenei. Ir net labai.
Harvardo dėstytojas M.Linsky: „Valdininkais tampa pokyčių ir rizikos bijantys žmonės"

Paanalizuokime šį VRK agitacinį plakatą (ar bet kurį kitą – visi jie vienodi). Kodėl jis demonstravyviai infantilus, pradedant žmogeliukais, šriftu, kompozicija ir baigiant kaip vaikų darželiuose piešiama vėliava? Juk balsuot eina ne vaikai, o suaugę ir jauniausi – 16-mečiai? Ar VRK Lietuvos piliečiams pabrėžtinai demonstruoja, kad rinkėjų protelis – kaip vaikų? Kodėl plakatas neturi JOKIOS idėjos, gebančios sudominti rinkėją? Kodėl jis negerbia lietuvių kalbos ir naudoja pseudodiakritinius ženklus? Kodėl dalies informacijos apskritai neįmanoma įskaityti ("Rinkimų biuletenis", informacijos apačioje)? Galbūt todėl, kad šią vizualinę informaciją-agitaciją VRK kuria savais resursais pati? O kodėl ji kūrybos nedeleguoja profesionalams? Vėk pinigai kalti?

Žodžiu, puikus pavyzdis, kaip nereikia kurti agitacijos. 

Štai palyginkime dvi idėjas, dvi pozicijas:




Ir pabaigai: