2016 m. internetinio dizaino tendencijų apžvalga arba mobiliųjų pergalė


DI (dirbtins intelektas, angl. AI, Artificial Intelligence), neurotinklai ir VR (virtuali realybė) buvo įdomios, bet 2016 m. dar pilnai neatsiskleidusios technologijos. Nors pernai ir neįvyko tikrų revoliucijų, metai buvo dinamiški, ryškiai dominavo paslaugų dizainas (Service Design), o internete tebesitęsia reklamos, brendingo, tipografikos ir skaitmeninės medijos integracija.

NS (naudotojo sąsaja) vis labiau tolsta nuo paveikslėlio ir artėja prie dinaminės sąveikos. Judanti grafika (Motion Graphics) jau praktiškai prilygsta vartotojui pateikiamos informacijos kiekiu statiniam grafiniam dizainui.


Mobilusis internetas išsiveržė į priekį ir svetainių dizaino kūrimo procesas pradedams nuo svetainių mobiliesiems įrenginiams kūrimo, kurios tik po to adaptuojamos nešiojamiems ir staliniams kompiuteriams.


Tebesitęsia NS standartizacija, čia dominuoja komponentinis dizainas. Šablonų, NS (UI, User Interface) rinkinių, paruoštų animacijos rašmenų (script), spalvinių palečių ir kt. komponentų kokybė ūgtelėjo – tai padeda dizaineriams sukurti unifikuotas ir funkcionalias NS, bei tuo pačiu minimizuoti resursus, reikalingus vizualaus stiliaus kūrimui.


Naujų instrumentų populiarėjimas


Adobe produktams atsirado rimta konkurencija – tai ir sparčiai populiarėjantis Sketch App, ir lietuvių Pixelmator (30 € / 5 € iOS), ir Affinity Designer (50 €). Jas sukūrusios kompanijos – kitaip nei Adobe – netaiko abonentinių mokesčių. Affinity Designer tapo dar ir multiplatforminiu ir jau veikia tiek su Windows, tiek ir su Mac OS. Ryškėjanti tendencija – specializuoti produktai po truputį išstumia tradicinius.


Rinkoje jau galima rasti funkcionalių SaaS (Software as a Service) sprendimų NS projektavimui, pvz. Figma nenusileidžia daugumai „native app“.

4K ekranai kelia naujus reikalavimus grafikai – vektorinė grafika išstumia rastrinę, o vektoriniai redaktoriai – rastrinius (pvz. Photoshopą).


Interaktyvūs prototipai


Skaitmenių įrenginių naudotojai atpranta nuo statikos, todėl mažėja statiškų svetainių. Svetainės NS sudėtis šiandien – tai apie 70% interaktyvumo ir apie 30% kompozicijos. Naudotojo patirties (UX, User Experience) dizaineriai, kuriantys tiek interaktyvią sąveiką, tiek grafinį dizainą, iš esmės jau gali išsiversti be programuotojų pagalbos – jie gali naudotis UXpin arba Marvel paslaugomis. 


Interaktyvūs maketų pristatymai klientui tampa gero tono taisykle. Iš standartinių InVison „slide show“, papildytų komentarais, pristatymai virsta pilnavertėmis dinaminėmis demonstracijomis, kuriose pristatoma veiksmų svetainėje logika ir galimi jų scenarijai. Google 2014 m. sukurta Android materialaus dizaino (Google Material Design) stilistika (kaip, beje, ir Microsoft Metro, Apple iOS ar IBM dizaino stilius) taip pat paspartino sąsajos architektūros animavimą ir tai tapo privaloma komercinių projektų dalimi.


Intelektualūs dizaino algoritmai


2016 m. buvo VR ir neurotinklų metai. Projektuojant NS šios dvi madingos technologijos greitu laiku būtinai taps esminiu proveržiu ir ši tendencija atves prie egzoskeletų paradigmos, t.y. save mokinančių automatizuotų algoritmų rutininiams darbams ir dizainerių bendradarbiavimo. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau yra – 360° vaizdo klipai (VR), MSQRD ir Prisma aplikacijos (neurotinklai). 


Neurotinklai ir DI jau atlieka ir redagavimo darbus – atpažįsta fotografijose veidus (FindFace), karpo vaizdus, generuoja leidinių maketus ar svetainių dizainą (pvz. internetinis žurnalas Flipboard ir The Grid). 


Sparčiai VR integracijai kol kas trukdo jos gremėzdiškumas ir pačių įrenginių trūkumas. Detaliau šią temą analizuoja UX dizaineris Max Glenister.


Judriojo ryšio duomenų srauto pergalė


Šiandien mobilūs įrenginiai tapo pagrindine interneto vartojimo priemone, tai reiškia, kad jie ir toliau diktuos interneto madas. Lietuvoje 2013 m. išmaniųjų telefonų (IšT) duomenų srautas sudarė ~20% viso interneto srauto,o 2016 m. jau 50% ir pasivijo stalinių kompiuterių generuojamus srautus (JAV atitinkamai 33% (2012 m.) vs 65% (2016 m.), Consumer Barometer duomenys).


Goldman Sachs 2014 m. pateikta prognozė: 2018 m. IšT tenkančios apyvartos e. prekyboje dalis sudarys ~50%. Ši tendencija veikia ir svetainių dizainą, štai 2010 m. Facebooko mobilojoje versijoje atsirado piktograma „mėsainis“, perteikianti valgio meniu sąvoką. Sugrįžta šoniniai svetainių meniu, kurie dar neseniai buvo blogo tono ženklu.


Mobiliųjų įrenginių NS dizaino ir mechanikos elementai ir toliau skverbsis į tradicinį internetą – išnyksta krypties rodyklės fotogalerijose, slankjuostė (scroll bar), tekstinių nuorodų pabraukimas ir kt.


Dizaino sferoje pradedama kalbėti apie perėjimo nuo „mobile first“ prie „mobile native paradigmos, t.y. fokusavimosi į mobilios svetainės versijos ar aplikacijos galimybes. 


Prisitaikymas


Prisitaikančia (RWD, Responsive Web Design) gali būti ne tik svetainės vizuali struktūra, bet ir jos turinys. IšT naudotojų elgsena dažnai gali radikaliai skirtis nuo stalinių kompiuterių naudotojų, tad ir turinys turi prisitaikyti.


Paieškos sistemų sankcijos svetainėms, nepritaikytoms mobiliems įrenginiams ir mobilaus interneto duomenų perdavimo greitėjimas skatina internetą prisitaikyti prie visų įrenginių. Praktiškai visuose – net ir nemokamuose – rinkoje siūlomuose TVS (turino valdymų sistemų) šablonuose jau intergruotas dizaino ir NS prisitaikomumas.


Suasmeninimo paslaugos – dar vienas naujas ir masinis interneto reiškinys. Šios paslaugos teikėjai interneto naudotojui siūlo jam tinkamiausią informaciją, atsižvegus į jo interesus ir kontekstą: įrenginio tipą, geografinę vietą (GPS), anksčiau aplankytas internetines svetaines ir t.t. Ir, kaip įprasta, tendencijos iš vienos srities pereina į kitas – matome brendingo sistemų adaptatyvumą, logotipų parametrizaciją ir daugiaformiškumą


Turinys taip pat prisitaiko – šrifto dydžiai, teksto ilgis prisitaiko prie įrenginio ekrano dydžio. Internetinėje tipografikoje pastebimas parametrinių šriftų gausėjimas. Tai šriftai, gebantys generuoti daugybę tarpinių šrifto riebumo variacijų. Todėl tikėtina, kad netolimoje ateityje parametriniai šriftai gali išstumti įprastus riebius, labai riebius, kursyvinius (bold, black, italic) ir pan. šriftus.


Autorinės fotografijos ir iliustracijos


Fotobankų era eina į pabaigą, prasideda autorinio grafinio turinio klestėjimo era.


The Pain Harold memas, kurį 2011 m. išpopuliarino Greenen72 pasivadinęs internautas, tapo ironiška fotobankuose siūlomų klišių personifikacija. Tradicinė pastarojo meto fotografijų stilistika tampa vis mažiau paklausi – internetas persotintas nenatūraliais ir dirbtiniais fotobankuose siūlomais vaizdais.


Ant bangos – natūrali, tikro gyvenimo, įprastos aplinkos stilistika. Tokią galima rasti specializuotose svetainėse, kaip pvz.:


Gratisography
Negative Space
Stocksnap
Life of Pix
Death to Stock
Picjumbo
IM Free
New Old Stock
Getrefe
Freestocks
MMT

Dėl šios priežasties didėja ir autorinių iliustracijų populiarumas. Jau tapę standartu svetainių tituliniai tinklalapiai (Landing Page) didelėmis fotografijomis fone nebepadeda svetainės savininkams išsiskirti ir dizaineriai priversti ieškoti naujų stilistikų. Grafiniam dizainui tampa ankšta stadartinio inteneto rėmuose, todėl jis sugeria iš kitų sričių viską, kas madinga: ant bangos rankų darbo (Sketch Art) stilistika ir ji neslūgsta, populiarios linijinės piktogramos (Line Art Icons). Panašu, kad kontūrinė stilistika išliks populiari ir 2017 m. 


Anot internetinės rinkodaros ekperto Jeff Bullas, 63% e-parduotuvių pirkėjų teigia, kad lemiamu pirkimo faktoriumi buvo fotografijos, tadėl labai tikėtina, kad nuo perdėm suvienodėjusių foto vaizdų e. prekybos svetainių foto turinys pakryps į unikalių autorinių fotografijų pusę. 


Grafinis dizainas


2016 m. galima pavadinti neoretro metais: buvo apstu dvitoninių spavų palečių, kaligrafinių logotipų ir à la Memphis spalvinių gamų. Ir toliau dominuoja minimalizmas, tačiau „dizainas – tai funkcionalumo kūrimo instrumentas“ tebeišlieka esminiu principu. 


Pagrindiniu grafinio dizaino vystymosi vektoriumi galima pavadinti funkcinį (Data-driven design, čia galima įžvelgti sąsajų su modernizmo architektūra) dizainą, t.y. vietoje emocijas kutenančio dizaino, kuriamas kuo funkcionaliau veikiantis, tiesiai į tikslą vedantis ir neblaškantis dėmesio dizainas (pvz., Virgin Atlantic).


Internetinio dizaino agentūroms jau nebepakanka būti tik gero dizaino kompanijomis – klientai reikalauja ekspertizės, analitikos, išpildyti KPI (Key Performace Indicators). „Reikia svetainės“ lygio problemą išsprendžia SaaS konstruktoriai; nedideliam e. verslui vystyti nebereikalinga internetinė parduotuvė, galima pradėti ir nuo Instagramo; puikaus dizaino funkcionalius tinklaraščius galima labai greitai sukurti Medium, Tilda arba Readymag platformose.


Tad kuo toliau, tuo labiau ryškės paslaugų dizaino pranašumai – tai sudėtingų sąsajų svetainių projektavimas, sprendžiantis rinkodaros skyriaus formulujamas problemas.


Animacija ir interaktyvumas


Labiausiai išreikšta paskutinių metų tendencija galima įvardinti statikos keitimą į dinamiką bei klasikinio slenkančio paralakso keitimą vertikaliu mikro paralaksu (pvz., Details). Animaciją matome visur – svetainių ir programėlių piktogramose, būsenų transformacijoje Google materialaus dizaino stiliuje, socialinių tinklų sinemagrafuose (GIFuose). Net naujienlaiškiai pasipildė foniniais video, integruotom užsakymo formom, pilnaverčiais meniu. Vėl atgimė klasikinis GIFas (pvz., Giphy – jame savo paskyrą atsidarė net ir NASA).


///


Parengta bendradarbiaujant su AIC

Komentarai

Populiarūs įrašai