Virto ąžuolai

Per Lietuvą nuvilnijo pramonės gigantų bankrotų banga: Panevėžio "Ekranas", "Vilniaus vingis", "Alytaus tekstilė" ir tai, aišku, dar ne pabaiga. Dėsninga įvykių raida. Kodėl? Mes - lietuviai - nesugebame kurti pridėtinės vertės, nes neturime valstybinės šalies konkurentabilumo politikos, kompanijos vietoj investicijų į top vadybininkus, inovacijas ir dizainą (kaip vieną iš brendų kūrimo veiksnių) perka prabangius žaisliukus.

Mes džiaugiamės, gaudami iš TEN keletą užsakymų (pvz. baldai "Ikea" brendui), tačiau užmirštame, kad Tolimieji Rytai rytoj tai padarys dar pigiau, o mūsų kainos nori nenori kils.

Nuo pat nepriklausomybės atgavimo esame tik subrangovai, padėti į tą pačią lentyną kaip ir Azija bei Tolimieji Rytai. Skirtumas tik, kad Rytai jau mus aplenkė (tarp pavyzdžių – Kinija investavo į "Lenovo" (ex- IBM ThinkPad, Nr. 4 pasaulyje), iš 75-ių pasaulyje programinę įrangą kuriančių įmonių, turinčių CMM5 (aukščiausią) reitingą, daugiau nei pusė - iš Indijos). Mes gi nieko nesame sukūrę, išmokome tik pirkti-parduoti (prekybos centrai, automobiliai...). Ir pavydžiai žiūrime į Slovėniją, turinčią pakankamai stiprius brendus, tokius kaip "Gorenje", "Sava", "Krka", "Lek", "Elan" arba estus, padėjusius sukurti "Skype"...

Bet juk Panevėžio "Ekranas", "Vilniaus vingis" ir "Alytaus tekstilė" tai B2B verslas, pasakysite Jūs. Tuomet prisiminkime "Intel", "Caterpillar", "Cemex", "Tetra Pak", "Tata Steel" strategijas.

Ar neištiks bankrotas ir visos Lietuvos?