Pamosuokime po mūšio kumščiais

Matyt todėl, kad D.Grybauskaitė į rinkimų startą stojo prieš savo oponentus pagal apklausas turėdama didelį balsų pranašumą, į grafinę rinkimų agitacijos pusę buvo pažiūrėta pro pirštus. Paanalizuokime šį logotipą. Šriftas. Garsiojo vokiečių dizainerio Otl Aicherio 1989 m. sukurtas "Rotis Semi Sans" šioje situacijoje atrodo pernelyg pretenzingas. Ypač, kai rašomas vien didžiosiomis. Štai ką apie "Rotis" mano britų dizaineris Alanas Meeksas ("Tesco", "Rolls Royce" logų autorius) "Although I quite liked Rotis, it has become massively overused, and seemed to be the typographical solution to every problem. The irony was that everyone used it in an attempt to be original." "Slab serif" ("egiptietiškas") šeimos šūkio šriftas (vėl didžiosiomis) yra pernelyg sunkus šūkiui ir sunkiai perskaitomas mažame mastelyje. Abu šriftai tarpusavyje disonuoja, neperteikia kandidatės deklaruojamų permainų, jos naujo mąstymo ir energijos. Spalvos. Tamsiai raudona + tamsiai mėlyna. Chmmm...Lietuvišką charakterį šiame derinyje sunkiai įžvelgsi. Simbolis. Klampiausia dalis. Vienišas, skurdus ir neaiškaus tipo (ąžuolas? liepa? beržas? visi viename?) "medis be lapų" (matyt įkvėpė "Poliarizuoti stiklai") simbolizuoja Lietuvą (nuskurdusią?), o paguldyta "S" - negrabiai nupieštą nupjautais pirštais delną (nors greta parašyta daugiskaitoje "rankose"). Kažkodėl medžio šakos išpieštos gan detaliai, o ranka perdėm stilizuota - vėl elementų disonansas. Pati metafora - medis + ranka - gerokai "nunešiota" ir subanalėjusi. Na ir citata. Pirmiausia ji turi būti kabutėse, nes tai citata, su gale padėtu tašku. Antra Vakarų pasaulyje, priešingai nei islamo šalyse, tekstas lygiuojamas į kairę. Vizualinis triukšmas po citata anaiptol nepagerina jos skaitomumo ir suvokimo. Aiškiai trūksta kontrasto. "Dievas detalėse", sakė Mies van der Rohe. Mano 2 centai.