Ar gimus vežėju galima išmokti skraidyti?

Ar prekės ženklas (pavadinti "brandas" neapsiverčia liežuvis) "Piemenėlis" turi šansų įgyti lojalių vartotojų? Atsakymas - "Ne" (na, nebent konkuruotų žemiausia kaina). Pieno produktų gamą "Piemenėlis" gamina UAB "Pienalita" (Alytus), kuri priklauso UAB "Rivona" (logistika, tarptautiniai pervežimai, nekilnojamo turto nuoma ir kita veikla), kuri savo ruožtu priklauso UAB "Norfos mažmena". Taigi, "Piemenėlio" pieno produktų gama parduodama "Norfa" tinkle.

Man keisti, o "Pienalitos" (joje dirba 90 žmonių) rinkodarininkams – ne, tokie anachronizmai, kaip kvailas a la "Comic Sans" šriftas (gal tikslinė auditorija - vaikai? Bet net ir juos reikėtų apsaugoti nuo "Comic Sans"), pavadinimas "Piemenėlis" (basi ir skarmaluoti piemenėliai (tikrieji) vargu ar gaudavo grietinės, vargu ar ją gamino ir vargu ar džiaugėsi gyvenimu ir spalvotais pieštukais paišė UNESCO tipo atvirukus. Ir kam šovė į galvą "romantizuoti" šią "profesiją"?), disonuojančios su kaimu, it nuo Rusijos vėliavos trauktos spalvos ir XXI a. "vaiko" piešinys, nupieštas suaugusio rankos. Ir kokia visos šitos mišrainės perteikiama idėja? Kad produktas geras kaip senovėje? Kad piemenėliai gyveno kaip 69 danguje? Kas tuo tiki? Tokie rinkodariniai-dizaineriški "šedevrai" varo į neviltį. Nejau tai turinčio dizainerio diplomą žmogaus darbas?

UAB "Pienalita" vadybai reikia skaityti knygas "What is Packaging Design?" (Giles Calver) ir "The Visionary Package" (Herbert M. Meyers ir Richard Gerstman). Nepamaišytų ir "The Tipping Point: How Little Things Can Make a Big Difference" (Malcolm Gladwell) ir "Made to Stick: Why Some Ideas Survive and Others Die" (Chip Heath ir Dan Heath).