VPG: kultūros integracija ar segregacija?
Apsilankiau Vilniaus paveikslų galerijoje eksponuojamoje F.Gojos ofortų parodoje. Išėjau keikdamasis. VPG pasistengė (kaip visada), kad būtų maksimalus diskomfortas ir kad lankytojas dukart pamąstytų prieš vėl čia įkeldamas koją. Darbai pakabinti azijiečio ar dešimtmečio vaiko akių lygyje, anotacijos - bambos lygyje. Matyt darbuotojai svarstė taip - pakabinsim darbus žemiau, mažiau ant rėmų stiklų nuo lango kris atšvaitų. Bet ponai, patikėkite - geriau žingsnis kairiau-dešiniau, nei vaikščioti valandą susilenkus 90º kampu. Įdomiausia, kad lankytojų niekas net neklausia, ar jiems taip patogu - VPG nykštukai žino geriau. Antra vertus - ar tuos trijų ar keturių salių langus pridengti šviesą "gesinančia" medžiaga taip jau brangiai kainuotų? Po parodos nežmoniškai skaudėjo kaklą. Kultūrinė represija. (Foto - klubpeterburg.lt)
P.S. Kai kurie darbai buvo po matiniu, kiek rauplėtu plastiku (kuris, beje, neatsipindi langų), o kadangi graviūrų popierius banguotas (nuo senumo), tai kai kurios graviūrų dalys žiūrėjosi kaip po Photoshop "Blur" efekto...
Komentarai
Bet va kas užkliuvo - tai nepatogus vaikščiojimas ir brovimasis per žmones tarpduriuose. Be to, vis tekdavo "susidaužti" su priešpriešiais ateinančiais, nes visi nuo skirtingos sienos pradėdavo žiūrėti.
jei tai padaryta dėl neįgaliūjų, tai būtų labai ironiška, jei ta galerija būtų antrame aukšte.